Dažnai užduodami klausimai

Dalį šių klausimų galite parsisiųsti PDF formatu spausdinimui (4 puslapiai).

Ar balsuojant internetu įmanoma užtikrinti balsavimo slaptumą?


Ne, tai yra neįmanoma ir tai nėra technologijų klausimas. Tiesiog šalia rinkėjo, kai jis balsuoja prie kompiuterio, gali būti bet kas -- šeimos narys, darbdavys, vietinės valdžios atstovas, balsų pirkėjas.

Technologiškai balso slaptumas prarandamas tokiose situacijose:
  • Rinkėjų balsų duomenis galima nepastebimai nukopijuoti "į šoną" balsų priėmimo serveriuose. Dvigubi skaitmeniniai "vokai" ir užšifravimas čia padeda nedaug, nes šifravimo raktais galima pasinaudoti praėjus rinkimams ir sumažėjus apsaugai. Estija yra neapsaugojusi savo rinkėjų nuo šios spragos.[ESBO]

  • Privertus rinkėją balsuoti internetu, vėliau iš internetinio balsavimo ataskaitų galima patikrinti ar jis balsavo dar kartą. Estija nesiima priemonių panaikinti šią spragą.[ESBO]


Ar balsavimas internetu prieštarauja LR Konstitucijai?


Taip, nes jis panaikina balsavimo slaptumą:

55 straipsnis
 ... Seimą sudaro Tautos atstovai - 141 Seimo narys, kurie renkami ketveriems metams remiantis visuotine, lygia, tiesiogine rinkimų teise ir slaptu balsavimu.
78 straipsnis
 ... Respublikos Prezidentą renka Lietuvos Respublikos piliečiai penkeriems metams, remdamiesi visuotine, lygia ir tiesiogine rinkimų teise, slaptu balsavimu.
119 straipsnis
 ... Savivaldybių tarybų nariais <...> renka Lietuvos Respublikos piliečiai ir kiti nuolatiniai administracinio vieneto gyventojai, remdamiesi visuotine, lygia ir tiesiogine rinkimų teise, slaptu balsavimu.


Ką slapto balsavimo klausimu yra pasakęs Konstitucinis teismas?


2004 m. lapkričio 5 d. išvadoje dėl balsų pirkimo atvejų Raseinių apygardoje Konstitucinis teismas yra pasakęs tokius dalykus:

... įstatymų leidėjas privalo paisyti Konstitucijos; jis negali nei pats paneigti, iškreipti ar apriboti visuotinės, lygios, tiesioginės rinkimų teisės, slapto balsavimo, nei sudaryti teisinių prielaidų tai padaryti kitiems subjektams, nes antraip tai reikštų, jog yra apribojama arba išvis paneigiama Tautos aukščiausios suverenios galios raiška per Tautos atstovybę - Seimą...

... balsavimo slaptumas turi būti užtikrintas tiek rinkėjams balsuojant rinkimų apylinkėse, tiek jiems balsuojant paštu.


Ar galimybė balsuoti kelis kartus apsaugo nuo balsų pirkimo?


Internetinio balsavimo šalininkai teigia, kad galimybė rinkėjui balsuoti internetu kelis kartus apsaugo nuo balsų pirkimo ir vertimo balsuoti prieš rinkėjo valią.

Tai įdomi hipotezė, bet nematome, kad ji būtų pagrįstas faktais.

Aukščiau minėtose Konstitucinio teismo išvadose minimas atvejis, kai S. Saročka pinigais, apgaule ir kitomis priemonėmis įsigijo 62 rinkėjo pažymėjimus. Iš šių rinkėjų tik 4 nuėjo balsuoti rinkimų dieną.

Mums atrodo, kad šie faktai leidžia daryti priešingą išvadą šalininkų hipotezei -- galimybė balsuoti antrą kartą neapsaugo nuo rinkėjų papirkinėjimo ir vertimo balsuoti prieš jų valią.


Kaip interpretuoti įstatymų projektuose įrašytą reikalavimą VRK užtikrinti balsavimo slaptumą?


Iš vienos pusės tai skamba absurdiškai, nes balsavimo slaptumo užtikrinti yra neįmanoma (žr. aukščiau).

Mums atrodo, kad tai Seimo noras permesti atsakomybę už Konstitucijos ir demokratijos principų pažeidimus bei galimas pasekmes kitai, sau pavaldžiai institucijai.


Ar internetinis balsavimas ateityje yra neišvengiamas? Ar neįsivesti jo yra atsilikimas?


Tokia nuomonė dažnai išsakoma nesusipažinus su pilna situacija arba demagogiškai bandant pažeminti oponentus.

Pasaulyje yra eilė demokratinių valstybių, kurios eksperimentavo su elektroniniu bei internetiniu balsavimu ir jų atsisakė. Pavyzdžiai:

 OlandijaElektroninį balsavimą įsivedė viena pirmųjų (1997 metais). 2006 m. nacionaliniuose rinkimuose kompiuteriais apylinkėse balsavo >90% žmonių. 2008 m. po kilusio skandalo, ne vieno tyrimo ir padarytų išvadų balsavimo kompiuterių buvo atsisakyta išvis.

 VokietijaE-balsavimas naudojamas nuo 1999 m.. 2009 m. Aukščiausiasis teismas nusprendė, kad naudojama technologija neatitinka konstitucijos reikalavimų, nes rinkėjai turi aklai pasitikėti skelbiamais rezultatais.

 Suomija2008 m. pilotinis e-balsavimo projektas vyko 3 apygardų savivaldos rinkimuose. Dėl nesuskaičiuotų kai kurių rinkėjų balsų Aukščiausiasis administracinis teismas priteisė rinkimus pakartoti. Po šių įvykių vyriausybė paskelbė moratoriumą e-balsavimo eksperimentams iki 2016 m..

 AirijaE-balsavimas bandytas trijose apygardose, nuo 2002 m.. Iš pradžių visuomenė jį sutiko palankiai. 2004 m. planuota išplėsti e-balsavimą nacionaliniu mastu. Deja, atsiradus abejonėmis dėl naudojamų sistemų skaidrumo ir patikimumo visuomenės nuomonė pasikeitė ir klausimas pakibo ore. 2009 m. e-balsavimo projekto atsisakyta galutinai.



Bet juk yra ir gerų pavyzdžių, pvz. Estija?


Įdomus klausimas ar Estija -- tikrai geras pavyzdys. Yra kelios priežastys, kodėl beveik negirdime apie Estijos internetinio balsavimo bėdas:
  • Politinės partijos nusprendė laikytis stručio politikos ir susitarė nekritikuoti internetinio balsavimo projekto.

  • Sukurta sistema nėra visiškai atvira visuomenės priežiūrai:

    • techninis auditas yra samdomas pačios Centrinės rinkimų komisijos ir jo išvados nėra skelbiamos viešai,[ESBO]
    • nepriklausomi tyrėjai norintys susipažinti su sistemos kodu, turi pasižadėti, kad jo necituos,[ESBO]

  • Ypač po paskutinių rinkimų, kai (daugelio įvardijama kaip prorusiška) Centro partija užginčijo internetinio balsavimo rezultatus bei teisėtumą, i-balsavimas rizikuoja tapti ir tautinio pasididžiavimo bei identiteto dalimi. Tokioje politinėje aplinkoje bei esant aklam pasitikėjimui valdžios institucijomis, racionali kritika turi mažiau šansų tapti girdima.
Jei žiūrėsime tik į patogumą atiduoti balsą, tuomet be abejo estiška sistema pasiteisino. Bet ar patogumas rinkimuose yra svarbiausias dalykas, dėl kurio verta aukoti pamatinius demokratinius principus?


Ar internetinį balsavimą būtina įteisinti todėl, kad jo nori visuomenė?


Jei imsime domėn visuomenės apklausas, tai dar palyginti neseniai girdėdavome kaip visuomenei reikia mirties bausmės, "tvirtos rankos" ar kaip mažai tikima demokratija. Bet ar diktatūros įvedimas, mirties bausmės įteisinimas ir pan. privestų prie ko nors gero?

Galų gale visuomenės nuomonė yra kintantis dalykas. Susidūrus su realiomis e-balsavimo sistemų bėdomis ji neretai pasikeičia e-balsavimo šalininkų nenaudai.


Ar internetinis balsavimas padaugins pilietiškumo? Ar tai leistų pereiti prie tiesioginės demokratijos?


Manome, kad balsavimas internetu ir privatizuotas balsų skaičiavimas kaip tik sumažintų piliečių įsitraukimą ir dalyvavimą valstybės valdyme.

Šiuo metu apylinkių komisijose bei stebėtojais per rinkimus dirba >35000 piliečių. Būtent tai yra vienas masiškiausių ir svarbiausių pilietiškumo pasireiškimo būdų Lietuvoje. Šie žmonės skiria tam savo laiką ir jėgas, turi sugebėti bendradarbiauti kartu net su nemėgiamais politiniais oponentais ir užtikrinti, kad rinkimai būtų teisingi visiems dalyvaujantiems.

Tuo tarpu internetinio balsavimo atveju, piliečiai būtų išstumiami iš valdžios įteisinimo proceso, o tai iš jų perimtų pačios valdžios įstaigos ir privačios įmonės. Kaip rodo užsienio šalių patirtis, piliečiams greičiausiai atsirastų kliūtys net patikrinti rinkimų rezultatų patikimumą ar jį užginčyti.

Nematome tame nei pilietiškumo, nei demokratijos augimo. Greičiau tai būtų saviapgaulė ir iliuzinė demokratija.


Ar internetinis balsavimas sumažintų politinių partijų įtaką ir valdžią Lietuvoje?


Nematome tam visiškai jokių prielaidų, netgi atvirkščiai:
  • Vyriausiosios rinkimų komisijos nariai yra didžiųjų politinių partijų deleguoti atstovai. Ši įstaiga valdytų internetinio balsavimo sistemą.

  • Dar daugiau -- įmonei, kuri kuria internetinio balsvimo sistemą Estijoje vadovauja buvęs parlamento narys nuo vienos iš valdančiųjų partijų.

Kaip be internetinio balsavimo paskatinti užsienio lietuvius balsuoti?


Mes neliesime politinio klausimo kiek išeiviai išvis turėtų turėti galimybių rinkti atstovus į Seimą ar kitur, nes nenorime veltis į pašalines diskusijas.


Tačiau norime pabrėžti, kad mūsų nuomone, siūlomi įstatymų projektai vargu ar teisingas kelias padidinti užsienio lietuvių atstovavimą valdžioje:
  • Internetinis balsavimas jau ne kartą "strigo" ir nebūtų nuostabu jei vėl įstrigų Seime, Prezidentūroje ar Konstituciniame teisme.

  • Patikimai rinkėjų identifikacijai reikėtų naudoti naująsias asmens tapatybės korteles ir skaitytuvus. Neturime duomenų ar pakankamai išeivių turi naująsias korteles, ar prisimena jų slaptažodžius ir ar yra pasiruošę jomis pasinaudoti.

  • Pagal siūlomus projektus, išeiviai rinktų atstovus Lietuvoje esančiose rinkimų apygardose, kuriose jų balsai sudarytų nedidelę dalį ir tikriausiai mažai įtakotų politikų sprendimus -- t.y. jie nebūtų dorai atstovaujami.
Todėl dirbantiems dėl užsienio lietuvių įsitraukimo į valstybės valdymą siūlome:
  • Sukurti vieną ar daugiau atskirų rinkimų apygardų, kuriose užsienio lietuviai rinktų tik juos atstovaujančius Seimo narius.

  • Leisti bendruomenėms pačioms įsisteigti rinkimų apylinkes. Esant pakankamam rinkėjų skaičiui, išlaikius rinkimų procedūras bei dalyvaujant pripažintiems stebėtojams -- tai visai įmanomas projektas.

  • "Pririšti" rinkimų datas prie valstybinių švenčių (vasario 16, kovo 11), nes yra pastebėta, kad jas lietuvių bendruomenės švenčia žymiai gausiau, nei dalyvauja rinkimuose.

Ką IT ekspertai sako apie elektroninį balsavimą?


Daugelis žymių ir gerbiamų IT saugumo specialistų pasisako prieš internetinį balsavimą, o elektroninio balsavimo atveju teigia, kad vienintelis būdas patikimai užtikrinti rezultatų patikimumą -- popierinė balso kopija, kurią turėtų patikrinti rinkėjas, o rinkimų komisija pakankamą kiekį popierinių balsų sutikrinti su elektroniniais.

Tarp šių specialistų yra: Bruce Schneier (tikriausiai žinomiausias IT saugumo "guru"), prof. Ronald Rivest (vienas privataus-viešo rakto kriptografijos išradėjų, kurio ir kitais išradimais naudojatės beveik kasdien), prof. Barbara Simons (buvusi Association of Computer Machinery prezidentė), prof. J. Alex Halderman (tyręs konkrečių e-balsavimo sistemų saugumą JAV, Indijoje) ir dar daugelis kitų.

Be asmenų, už patikrinamą elektroninį balsavimą pasisako tokios žinomos ir pripažintos, piliečių teises Internete ginančios organizacijos kaip: Electronic Frontier Foundation (JAV), Open Rights Group (D.Britanija), Chaos Computer Club (Vokietija) ir t.t.

Iš tiesų, būtent opozicija elektroniniam balsavimui įvairiose šalyse dažniausiai ir kyla iš visuomeniškai aktyvių IT specialistų. Taip yra ir Lietuvoje.

Dar norime pastebėti, kad neretai Lietuvoje už internetinį balsavimą viešai pasisakantys "IT ekspertai", giliau patyrinėjus pasirodo esantys netechnologinių profesijų buvę ar esami IT įmonių darbuotojai, kurių politinis ar verslo suinteresuotumas kartais kelia didelių abejonių.


Ar technologinės grėsmės nėra perdėtos? Juk dauguma naudojamės e-komercijos sistemomis?


Ne kartą išsakyta IT saugumo specialistų nuomone (pvz.) smarkiai skiriasi internetinio balsavimo ir e-komercijos rizikos. Taip yra dėl šių priežasčių:
  • Rinkimų atveju reikalas yra žymiai svarbesnis ("brangesnis") už eilinį pavedimą. Klaida ar sukčiavimas gali padaryti žymiai didesnę žalą daugeliui žmonių.

  • Įvykusio klaidingo ar apgaulingo pavedimo atveju galima jį atšaukti, atstatyti ankstesnę situaciją, padengti nuostolius. Išrinkę valdžią ir sužinoję, kad ji išrinkta neteisingai atsidurtume labai nestabilioje ir sunkiai ištaisomoje situacijoje.

  • Pinigų pervedimų atveju dalyvauja dvi ar trys veikiančios šalys, kurios visos turi tą pačią informaciją: kas ką ir už kiek perka. E-balsavimo atveju visi duomenys laikomi vienoje sistemoje, kurios dalys (rinkėjo balsas arba asmenybė) turi būti dar ir atskirtos. Dingsta duomenų skaidrumas, kuris kitu atveju padeda išvengti netikslumų ar sukčiavimų.

Ar virusai "nenulauš" sistemos?


Iš tiesų yra rizika, kad virusai ar kitos programos veikiančios rinkėjų kompiuteriuose gali apgauti rinkėjus ir sutrukdyti jiems išreikšti savo valią, arba ją iškreipti.

Tai dažnai i-balsavimo šalininkų nutylima problema, nes kiekvieno rinkėjo kompiuterio saugumo yra neįmanoma užtikrinti.

Tokią spragą turi ir Estijos internetinio balsavimo sistema. Tą po 2011 m. parlamento rinkimų paviešino Tartu universiteto studentas Paavo Pihelgas pademonstravęs, jog rinkėjo balsas gali nepasiekti VRK serverių, jei jis balsuoja už "netinkamą" partiją.

Rinkėjo kompiuteryje taip pat gali veikti ne tik virusai. Štai Lietuvoje vieną populiariausių antivirusinę programą (Kaspersky Antivirus) kuria įmonė, kurią valdo vieno technologinio KGB instituto (šiuo metu priklausančio Rusijos FSB akademijai) absolventas Jevgenijus Kasperskis. Gal būt esate girdėję, kad neseniai šis Rusijos IT pramonės magnatas turėjo tapti dar labiau dėkingas FSB už iš pagrobėjų išgelbėtą sūnų. Įdomus klausimas kaip ši programinė įranga rinkėjų kompiuteriuose elgtųsi per rinkimus Lietuvoje...


Kas skaičiuotų internetinius rinkėjų balsus -- valstybės įstaigos ar įmonės?


Daugumoje valstybių valstybės įstaigos ir tarnautojai neturi reikiamos kompetencijos informacinėms sistemoms kurti. Dažniausiai šių sistemų kūrimas yra užsakomas privačiam verslui.

Kadangi neretai valstybės įstaigos (kurių veiklos sritis nesusijusi su IT) neturi pakankamai kompetencijos ir tų sistemų darbui kontroliuoti, sistema tampa vis labiau valdoma verslo įmonių, o ne valstybės tarnautojų.

Užsitęsus tokiai situacijai privačios įmonės net pradeda diktuoti savo sąlygas valstybei. Taip buvo atsitikę Olandijoje, kur įmonės sąvininkas kėlė reikalavimus dėl e-balsavimo problemas tirsiančios komisijos sudėties, reikalavo iš valstybės, kad nupirktų jo įmonės akcijas už 100 mln. bei grąsino sužlugdyti e-rinkimų organizavimą.

Žr.: Outsourcing Democracy: Losing Control of E-Voting in the Netherlands.


Ar valstybės tarnautojai bei privačios įmonės sugebės užtikrinti kuriamos sistemos kokybę?


Deja, stebint užsienio šalių įvykius e-balsavimo srityje tenka konstatuoti, kad:
  • verslininkai ir tarnautojai savo interesus į pelną, karjerą ar tiesiog ramų gyvenimą iškelia aukščiau piliečių teisių į rinkimų skaidrumą, viešumą ir legitimumą (piliečiams reikia daugiau aiškumo, verslininkams ir tarnautojams -- mažiau žinių apie bėdas),

  • neretai būtent išpūstos ir melagingos šių veikėjų pagyros apie jų valdomų sistemų saugumą paskatina nepriklausomus IT specialistus atrasti realias ir dideles tų sistemų spragas,

  • piliečiams ir nepriklausomiems ekspertams yra sudaromos kliūtys patikrinti giriamų sistemų veikimą,

  • tarnautojai patys pasisamdo sau auditą, kuris dirba pagal sistemos kūrėjų numatytą planą (kaip yra Estijoje[ESBO]).
Tikrai nenuostabu, kad skiriasi šių trijų grupių interesai. Blogai, kad yra bandoma įteigti, jog šią problemą galima išspręsti technologinėmis priemonėmis.

Čia reikėtų prisiminti liaudies išmintį, kad pastačius lapę saugoti vištidės, jokios jai duotos technologijos nuo bėdos neapsaugos.

Taip pat nepamirškime, jog IT pirkimai yra viena korumpuočiausių sričių Lietuvoje.


Kaip užtikrinti internetinio balsavimo sistemos kokybę?


Dar kartą pabrėšime, kad nerekomenduojame eksperimentuoti su elektroniniu balsavimu Lietuvoje.


Tenka pastebėti, jog nuo 2006 m. siūlytų įstatymų projektų, jų autoriai vis pamiršdavo savo pasiūlymuose reglamentuoti internetinio balsavimo stebėjimą ir visuomeninę priežiūrą.

Jei jie rimtai ir atsakingai žiūrėtų į reikalą, o ne vėl ir vėl stengtųsi "prastumti" tuos pačius projektus, jie būtinai turėtų įstatyme numatyti, kad internetinio balsavimo kompiuterinė sistema turėtų būti atvirai prieinama viešam ir nepriklausomam patikrinimui.

Būtinai įstatyme, nes paprasto balsavimo atveju stebėjimo teisės bei galimybės irgi reglamentuojamos įstatyme, o ne VRK potvarkiuose. VRK kuriami potvarkiai gali neatitikti visuomenės poreikių dėl išsiskiriančių visuomenės ir tarnautojų interesų į skaidrumą.


Ar elektroninis balsavimas kelia grėsmes Lietuvos valstybingumui?


Yra nemaža rizika, kad elektroninio balsavimo sistema gali būti panaudota auginti piliečių nepasitikėjimui valstybės institucijomis.

Įvykus rimtesniam kompiuterinio saugumo incidentui juo gali būti pasinaudota ir kaip pagrindu kelti neramumams. Prisiminkime kiek triukšmo buvo sukelta sustreikavus internetinei rinkimų rezultatų skelbimo sistemai per 2004 m. prezidento rinkimų II turą (Adamkus prieš Prunskienę).

Kas blogiausia, sutrikus balsų skaičiavimui neramumų organizatorių argumentai būtų ir pagrįsti, ir teisėti!


Ar internetinis balsavimas kainuos pigiau?


Kainuos brangiau, nes lygiagrečiai reikės organizuoti ir popierinį balsavimą, ir internetinį. Kadangi vis tiek reikės samdyti visas apylinkių rinkimų komisijas ir pan., šiuo būdu neįmanoma sumažinti rinkimų organizavimo kaštų.

(patikrinamo balsavimo kaina) + (I-balsavimo kaina) > (patikrinamo balsavimo kaina).

arba dar paprasčiau:


A + B > A


Kokie IT sprendimai atneštų daugiau naudos rinkimuose už internetinį balsavimą?


Siūlome pirmiau atkreipti dėmesį į tai kas tiesiog bado akis: rinkėjų eilės per išankstinį balsavimą (ypač Vilniaus m. savivaldybėje).

Šios eilės atsiranda todėl, kad piliečiams vis dar yra per sudėtinga rinkimų dieną balsuoti ten kur gyvena (pvz. Vilniuje), o ne ten kur registruoti (kitose Lietuvos vietovėse).

Mūsų manymu reikėtų bent jau atsieti piliečio registruotą gyvenamąją vietą, nuo rinkimų apylinkės, kurioje jis nori balsuoti. Taip pat tiesiog būtina būtų paleisti sistemą, kuri leistų rinkėjui atėjus į apylinkę, operatyviai patikrinti ar rinkėjas dar nebalsavo ir įrašyti jį į rinkėjų sąrašus. Tam panaudoti kompiuterius ir internetą būtų tikrai puiku!